20 metų su „Menų faktūra“

Lygiai prieš 20 metų, 2005-ųjų birželio 15 d., pradėjo veikti „Menų faktūra“ – svetainė, pasak…

Kas būtų, jei nustotų rūgti kopūstai?

„Į vandenį beriama druska ir maišoma, kol ištirps, vėliau įtrupinamas sausas raugas. Burokėliai nuplaunami, nuskutami, didesni…

Komedijos gimimas iš žaidimo dvasios

Kovo 2-ąją Vilniaus mažajam teatrui švenčiant 35-ąjį gimtadienį, kviestinei publikai buvo parodytas beveik 5 valandų trukmės…

Oskaro Koršunovo teatras ten ir čia

Lygiai prieš 35 metus į šiek tiek sutrikusio Lietuvos teatro pasaulio sceną įtipeno keletas skrybėlėtų keistuolių…

Kiek žodžių reikia svajonei?

Latvijoje ir skaitytojų, ir kritikų įvertinimą pelniusios Andrio Kalnozolo knygos „Mane vadina Kalendorium“ inscenizacija – neabejotinai…

Aktorystė kaip išsigelbėjimas

Jau kuris laikas socialinių tinklų platybėse sklinda žinia apie kažin kokį reto poveikio teatrinį vyksmą,…

Apginti teatro sąlygiškumą

Pagaliau mūsų šalies teatrų scenas pasiekusi „bestselerinė“ Floriano Zellerio dramaturgija išryškino Lietuvos scenos meno prisirišimą…

Keli centimetrai iki lemiamo „spragt“

Tuo metu, kai daugelis Lietuvos teatrų bent vaidybos srityje bėgte bėga nuo „teatrališko“ teatro, ryškias…

Kuo minta siela?

Reta kuri lietuvių autorių knyga patraukia teatro menininkų dėmesį. Dar rečiau – knyga vaikams. Net jei…

Pakilti iš nevilties

„Pakelkite rankas, kas sutinkate, kad gerai, jog man nepavyko,“ – su neturinčio ko prarasti žmogaus įžūlumu…

Savižudybės anatomija kaip moters galios atskleidimas

Tik išvydus naujosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjeros anonsą, bet dar nemačius spektaklio, galvoje užvirė mintys…

Kokakola vietoje viskio

Kiekvieną savaitgalį, o ir dažną darbo dienos vakarą Vilniaus ar Vienuolio gatve pamatysi minią pasipuošusių žmonių,…