Straipsniai
Atsiduoti „Užburto kalno“ kerams
„Mintys keistos, o žodžiai yra beprasmiški, negyvi. Žodžiais nieko negali pasakyti“, – ištaria
jaunutė moteris, beveik…
Requiem teatro epochai
„Niekas iš manęs teatro negali atimti. Tik mirtis.“ Šią Rimo Tumino mintį pacitavo Tel Avivo…
„Tikro teatro“ ilgesys
Naujasis Gintaro Varno spektaklis, praėjusią savaitę pristatytas Lietuvos nacionaliniame
dramos teatre, pirmiausia yra puota akims. Pasigėrėjimą…
Ar girdi mane? Pasiilgau
Kartais būna, kad meno kūriniui gimti užtenka mažos užuominos, asociacijos ar vaizdinio. Panašu,
kad šįkart taip…
Užmušiau, nes pasirodė, kad nebemyli
„Kodėl užmušei šunį?“ – klausia sūnaus iš karo grįžęs tėvas. „Nes man pasirodė, kad šuo…
Užšalęs teatrinių svajonių vandenynas
Pastaruoju metu vis dažniau pagalvoju, kad veikiausiai negrįžtamai praėjo tie laikai, kai meno kūrinys kalbėjo…
Bežaidžiant Orwellą
Afišos, anonsuojančios naują Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklį pagal George’o Orwello apysaką „Gyvulių ūkis“,…
Profanum šėlsmas teatrinėje šiurpėje suaugusiesiems
Tuo metu, kai Vilniuje ūkė „Sirenos“, kviečiančios permąstyti kūniškumo ir lyties sampratas, Nacionalinio Kauno dramos…
Perlenkei lazdą, seni Vilai!
Bandau įsijausti į kailį žmogaus, kurio pažintis su „Shakespeare’u, mūsų amžininku“, prasideda nuo Gildo Aleksos…
Kiekvienam sava kova
Vis dažniau scenoje pasirodantys jaunų lietuvių dramaturgų kūriniai liudija, kad šie teatrui rašantys žmonės, regis,…
Kuo pabėgimas iš miesto naudingas teatro menininkams?
Miesto ir kūrybiškumo tema mus pagavo labai netikėtai. 2021-ųjų pavasarį, per karantiną, kai palaikyti ryšį…
Rimui Tuminui – 70. Paskutinis lietuvių teatro romantikas
Po Rimo Tumino spektaklio jautiesi lyg pabudęs iš sapno. Arba grįžęs iš šventės. Arba susitikęs…