Straipsniai
Užmušiau, nes pasirodė, kad nebemyli
„Kodėl užmušei šunį?“ – klausia sūnaus iš karo grįžęs tėvas. „Nes man pasirodė, kad šuo…
Užšalęs teatrinių svajonių vandenynas
Pastaruoju metu vis dažniau pagalvoju, kad veikiausiai negrįžtamai praėjo tie laikai, kai meno kūrinys kalbėjo…
Bežaidžiant Orwellą
Afišos, anonsuojančios naują Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklį pagal George’o Orwello apysaką „Gyvulių ūkis“,…
Profanum šėlsmas teatrinėje šiurpėje suaugusiesiems
Tuo metu, kai Vilniuje ūkė „Sirenos“, kviečiančios permąstyti kūniškumo ir lyties sampratas, Nacionalinio Kauno dramos…
Perlenkei lazdą, seni Vilai!
Bandau įsijausti į kailį žmogaus, kurio pažintis su „Shakespeare’u, mūsų amžininku“, prasideda nuo Gildo Aleksos…
Kiekvienam sava kova
Vis dažniau scenoje pasirodantys jaunų lietuvių dramaturgų kūriniai liudija, kad šie teatrui rašantys žmonės, regis,…
Kuo pabėgimas iš miesto naudingas teatro menininkams?
Miesto ir kūrybiškumo tema mus pagavo labai netikėtai. 2021-ųjų pavasarį, per karantiną, kai palaikyti ryšį…
Rimui Tuminui – 70. Paskutinis lietuvių teatro romantikas
Po Rimo Tumino spektaklio jautiesi lyg pabudęs iš sapno. Arba grįžęs iš šventės. Arba susitikęs…
Teatro smurtas
„Nemanau, kad teatras turėtų atspindėti vieną balsą – vieną tiesą. Teatre turi būti išgirsti skirtingi…
Kinas laimi
Vengrų teatro ir kino režisierių Kornélį Mundruczó lietuviams dar 2009-aisiais „atrado“ festivalis „Naujosios dramos akcija“,…
Teatras kaip Soliaris?
Panašiu metu dviejuose Vilniaus teatruose pasirodė premjeros, persmelktos distopinių nuotaikų ir būklės, kurioje šiandien atsidūrė…
(Iš)gyventi per šokį
Paskutinėmis vasaros dienomis Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pakvietė į išskirtinį įvykį – „šokio…
