Straipsniai

Scena iš spektaklio „Mane vadina Kalendorium“. Oskaras – Džiugas Grinys.

Kiek žodžių reikia svajonei?

Latvijoje ir skaitytojų, ir kritikų įvertinimą pelniusios Andrio Kalnozolo knygos „Mane vadina Kalendorium“ inscenizacija – neabejotinai…

Apginti teatro sąlygiškumą

Pagaliau mūsų šalies teatrų scenas pasiekusi „bestselerinė“ Floriano Zellerio dramaturgija išryškino Lietuvos scenos meno prisirišimą…
Scena iš Birutės Kapustinskaitės spektaklio Sibiro haiku

Kuo minta siela?

Reta kuri lietuvių autorių knyga patraukia teatro menininkų dėmesį. Dar rečiau – knyga vaikams. Net jei…
Repetuojant „Savižudybės anatomiją“. Augustė Pociūtė ir Augustė Ona Šimulynaitė.

Pakilti iš nevilties

„Pakelkite rankas, kas sutinkate, kad gerai, jog man nepavyko,“ – su neturinčio ko prarasti žmogaus įžūlumu…
Akimirka iš spektaklio „Café existans“, režisierius Paulius Markevičius.

Kokakola vietoje viskio

Kiekvieną savaitgalį, o ir dažną darbo dienos vakarą Vilniaus ar Vienuolio gatve pamatysi minią pasipuošusių žmonių,…
1 2 3 4 5 6 7 8 9

Scroll to Top