Ramunė Balevičiūtė

Kartkartėmis vis prisimenu garsiąją Bertolto Brechto frazę, kad geras teatras turi griauti publikos lūkesčius. Nepaprastai smagu, kai ją galima pritaikyti ir teatrui vaikams, deja, dažnai vis dar įkalintam tarp stereotipų ir išankstinių nuostatų, koks turi būti šiai publikai skirtas spektaklis. Juk, vesdami vaikus į „Raudonkepuraitę“, tikimės išvysti bent jau mielą mergaitę, ryšinčią raudoną skarelę ar kepuraitę, ar ne? Taip pat, ko gero, tikimės moralo, kad reikia klausyti mamos ir nesivelti į draugystes su nepažįstamais suaugusiais. Naujajame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje viskas kitaip (na, beveik viskas, bet apie tai – šiek tiek vėliau).

Kažin ar rastume teatro „tautosakoje“ labiau nuvalkiotą frazę nei Treplevo manifestinį šūkį apie naujas formas. Kita vertus, kažin ir ar rastume tikslesnę pjesę apie jauną menininką nei Antono Čechovo „Žuvėdra“. Nežinau, kaip jums, bet man „Žuvėdros“ pastatymai nėra nusibodę, – kiekvienąkart būna smalsu, kaip teatro kūrėjai pamatys, perskaitys, išjaus šią pjesę.

Vokiečių teatro menininkė Kristina Werner jau kurį laiką dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose projektuose Lietuvoje. Ji yra vedusi taikomojo teatro dirbtuves lietuvių scenos meno profesionalams, buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Žalia pievelė“ kūrybinės komandos narė, o 2018-2019 m. drauge su Menų agentūra „Artscape“, Britų taryba ir Goetheʼs institutu įgyvendino taikomojo teatro projektą „Namai“. Su jauna teatro menininke kalbamės apie taikomojo teatro ypatybes, vertę ir galią.

„Esu laimingiausia, nes galiu pasakoti žmonėms istorijas“, – yra sakiusi amerikiečių rašytoja Kate DiCamillo, išties užburiančiai papasakotos istorijos „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ autorė. Šiandien teatre vaikams ne tiek daug pastatymų, sukurtų pagal šiuolaikinę literatūrą, todėl naujasis Rusų dramos teatro spektaklis „Triušis Edvardas“, kurio premjera įvyko praėjusio sezono pabaigoje, intriguoja vien dėl to (pagal DiCamillo knygą spektaklį prieš keletą metų pastatė ir Klaipėdos lėlių teatras). Priežasčių popietę su vaikais praleisti Rusų dramos teatre yra ir daugiau: iš Maskvos atvykusios dailininkės Julianos Laikovos sukurtas spektaklis – tikra puota akims, o pagrindinį veikėją – porcelianinį triušį Edvardą – vaidina šio teatro žvaigždė ir vienas įdomiausių vidurinės kartos Lietuvos aktorių Valentinas Novopolskis.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), tęsdamas Jaunųjų kūrėjų programos rezultatų pristatymą, vasaros pradžioje pakvietė į dar du pasirodymus: „Shell-ter“ ir „Borderline Queen. Kerštas“. Abu projektai tarptautiniai, inicijuoti užsienio menininkų, tačiau įgyvendinti kartu su jaunais lietuvių teatro kūrėjais. Šį bendradarbiavimą, ko gero, ir būtų galima laikyti didžiausiu abiejų kūrybinių procesų laimėjimu.

Publikuota: Menų faktūra2019-04-29Nuotrauka: D. Matvejevas Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) Jaunųjų kūrėjų programoje pristatė premjerą, vertą įsilieti į teatro repertuarą

Publikuota: Menų faktūra2019-02-12Nuotrauka: D. Labutis Pastaraisiais metais kūrybinį prieglobstį radęs Vilniaus teatre „Lėlė“, Rolandas Kazlas čia išleido naująją savo premjerą

Publikuota: 7 meno dienos2019-01-25Nuotrauka: L. Vancevičienė Lietuvos teatriniame kalendoriuje sausį drąsiai galima skelbti teatro vaikams mėnesiu: šiuo metu tradiciškai vyksta

Publikuota: 7 meno dienos2019-01-04Nuotrauka: E. Sabaliauskaitė Klaipėdos jaunimo teatras (KJT) veržlumu, atkaklumu ir drąsa su kaupu pateisina savo vardą –

Publikuota: 7 meno dienos2018-10-19Nuotrauka: D. Matvejevas Patinka mąstyti apie drakonus ir princeses suaugusiųjų pasaulyje. „Gal visi mūsų gyvenimo drakonai tėra

Publikuota: Menų faktūra2018-06-08Nuotrauka: D. Matvejevas Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaras greta Joëlio Pommerat „Raudonkepurės“ pasipildė dar viena šiuolaikine pjese vaikams