Tyrimai

Miesto ir kūrybiškumo tema mus pagavo labai netikėtai. 2021-ųjų pavasarį, per karantiną, kai palaikyti ryšį leido tik virtualios bendravimo platformos, kad visai nepaskęstume buityje, pradėjome tradiciją sekmadienio rytais dalytis įvairiomis įžvalgomis ir idėjomis. Esame skirtingų specialybių – teatrologijos ir psichologijos – atstovės, abi besidominčios kūrybiškumu. Dėmesį patraukė reiškinys, kai vis dažniau teatro menininkai palieka sostinę, kad kurį laiką kurtų kokioje nors kitoje vietoje. Be abejo, tam įtakos turi ir kultūros politika, įvairios finansuojamos mobilumo programos, tačiau už šio reiškinio slypi daugiau nei meno kūrėjų noras keliauti ir įgyti naujos patirties. Vis stiprėjo nuojauta, kad kūrybos mieste ir už jo ribų dinamika turi tiesioginį ryšį su teatro menininkų kūrybiškumu ir apskritai su scenos meno raida. Užplūdo įvairūs prisiminimai, susiję su skaitytomis knygomis, istorinėmis žiniomis, atliktais tyrimais. Štai kad ir vienas iš intriguojančių faktų. Pasirodo, egzistuoja sąsaja tarp miesto dydžio ir gyventojų vaikščiojimo tempo: kuo didesnis miestas, tuo greičiau vaikšto jo gyventojai

Vasario pabaigoje šokio teatras „Dansema“ pakvietė į premjerą – choreografės Birutės Banevičiūtės šokio spektaklį kūdikiams „Pievelė“. Tai jau ketvirtas šio teatro spektaklis, skirtas patiems mažiausiems. „Dansema“ Lietuvoje yra šios srities pionierė ir lyderė, ne tik kurianti meninius produktus, bet ir įgyvendinanti svarbią edukacinę misiją – šviesti ir publiką, ir profesinę bendruomenę. Nors šiuo metu „Dansema“ nebėra vienintelis teatras, kuriantis kūdikiams, šokio spektakliai „vaikams nuo 0 metų“ pas mus – vis dar neįprastas reiškinys.

Permąstyti ir iš naujo apibrėžti teatro ir publikos santykius buvo vienas iš svarbiausių tikslų, kurių siekė daugelis XX a. teatro eksperimentatorių. Tačiau teoretikams ilgą laiką labiausiai rūpėjo aprašyti režisūrines strategijas, o ne publikos dalyvavimo spektaklyje būdus. Šiandien teatro publikos analizė tapo aktualia, netgi madinga, nors ir problemiška, teatro tyrimų dalimi. Kas yra publika? Ar galima apie publiką kalbėti vienaskaita, ar tik išskiriant įvairias publikos rūšis? Iš ko teatro kritikai ir mokslininkai sprendžia, koks yra žiūrovų atsakas?